abejoklis

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

abejoklis (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abejoklis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abejoklis	abejokliai
kilm.	abejoklio	abejoklių
naud.	abejokliui	abejokliams
gal.	abejoklį	abejoklius
įnag.	abejokliu	abejokliais
viet.	abejoklyje	abejokliuose
šauksm.	abejokli	abejokliai

• Skiemenys: a-be-jok-lis
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. abejoklė.

• abejoklis

1. (Abejonė) – kas linkęs abejoti
   • Jis toks abejoklis, netiki.

Vertimai

  abejoklis: (Abejonė)

Anglų kalba: doubter (en)

---