Reich

 Vokiečių kalba

Tarimas

• TFA: /ʀaɪ̯ç/

• audio
  (byla)

Daiktavardis

Daiktavardis
Linksnis	vns.	dgs.
Nominativ	Reich	-
Genitiv	-	-
Dativ	-	-
Akkusativ	-	-

Reich (bev. g.)

1. imperija ^(lt) (Politika)
2. karalystė ^(lt) (Politika)
3. karalystė ^(lt) (Biologija)

Etimologija

Iš Senosios aukštutinių vokiečių kalbos rīhhi (“‘jėga, galybė, imperija’”), iš Iš germanų prokalbės *rīkijan. Bendri žodžiai sen. anglų k. rīċe (“‘karalystė, imperija’”), danų k. rige (“‘imperija, karalystė’”), olandų k. rijk (“‘imperija, karalystė’”), švedų k. rike ir islandų k. ríki.

---