wyras
Išvaizda
Vyras |
Tarimas
[taisyti]- TFA: ['vý.ras]
Daiktavardis
[taisyti]- ponas (lt) (sen.)
- kaip privilegijuoto luomo asmuo; arba kaip žmogus, priklausomas tik nuo savęs
- ponas (lt) (nau.)
- kaip mandagus kreipinys į vyrus
- vyras (lt) (nau.)
- kaip vyriškos lyties žmogus
- vyras (lt) (nau.)
- kaip sutuoktinis
Daiktavardžio „wyras“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | wyras | wyrai | |
K. | wyras | wyrun̄ | |
N. | wyru | wyrams | |
G. | wyran̄ | wyran̄s | |
Įn. | wyru | wyrais | |
Vt. | Vi. | wyrei | wyresu |
Kr. | wyran | wyrasna | |
Gr. | wyrepi | wyrespi | |
Ar. | wyrap | wyrump | |
Š. | wyra! | wyrai! |
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai
[taisyti]Reikšme su žodžiu „wyras“ susiję žodžiai | |
---|---|
vyr. g. | mot. g. |
wyras | wirba |
Etimologija
[taisyti]Narevo žodyne nurodyta rašyba: wiros (Z. Zinkevičiaus manymu, į Narevo žodyną šis žodis buvo įrašytas su klaida: baltiška galūnė -as buvo užrašyta kaip galūnė -os). Iš baltų-slavų prokalbės *wī́ˀras, iš indoeuropiečių prokalbės *wiHrós „vyras“ < „stiprusis“, iš kamieno *wey- („eiti, judėti tiesiai; būti stipriam“). Giminiškas prūsų k. wijrs, wirs, lietuvių k. vyras, latvių k. vīrs, gotų k. 𐍅𐌰𐌹𐍂 (wair), senosios vokiečių aukštaičių k. wer, senovės skandinavų k. verr, senosios airių k. fer, sanskrito वीर (vīrá), lotynų k. vir.
Kategorijos
[taisyti]Taip pat žiūrėkite
[taisyti]Vyriškoji lytis jotvingių kalba | ||||
---|---|---|---|---|
aiks (berniukas) |
? (paauglys) |
? (vaikinas) |
wyras (vyras) |
? (senukas) |