wyras
Jotvingių kalba[taisyti]
Vyras |
Tarimas[taisyti]
- TFA: ['vý.ras]
Daiktavardis[taisyti]
- ponas (lt) (sen.)
- Kaip privilegijuoto luomo asmuo; arba kaip žmogus, priklausomas tik nuo savęs.
- Senasis variantas: wiros.
- Z. Zinkevičiaus manymu, į Narevo žodyną šis žodis buvo įrašytas su klaida: baltiška galūnė -as buvo užrašyta kaip galūnė -os.
- ponas (lt) (nau.)
- Kaip mandagus kreipinys į vyrus.
- vyras (lt) (nau.)
- Kaip vyriškos lyties žmogus.
- vyras (lt) (nau.)
- Kaip sutuoktinis.
Žodžio „wyras“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | wyras | wyrai | |
K. | wyras | wyrun̄ | |
N. | wyru | wyrams | |
G. | wyran̄ | wyran̄s | |
Įn. | wyru | wyrais | |
Vt. | Vi. | wyrei | wyresu |
Kr. | wyran | wyrasna | |
Gr. | wyrepi | wyrespi | |
Ar. | wyrap | wyrump | |
Š. | wyra! | wyrai! |
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai[taisyti]
Žodžio „wyras“ formos pagal gimines | |
---|---|
Vyr. g. | Mot. g. |
wyras | wirba |
Etimologija[taisyti]
Iš baltų-slavų prokalbės *wī́ˀras, iš indoeuropiečių prokalbės *wiHrós „vyras“ < „stiprusis“, iš kamieno *wey- („eiti, judėti tiesiai; būti stipriam“). Giminiškas prūsų k. wijrs, wirs, lietuvių k. vyras, latvių k. vīrs, gotų k. 𐍅𐌰𐌹𐍂 (wair), senosios vokiečių aukštaičių k. wer, senovės skandinavų k. verr, senosios airių k. fer, sanskrito वीर (vīrá), lotynų k. vir.
Kategorijos[taisyti]
Aiks (Berniukas) |
? (Paauglys) |
? (Vaikinas) |
Wyras (Vyras) |
? (Senukas) |