weis
Jotvingių kalba[taisyti]
Vaisiai |
Tarimas[taisyti]
- TFA: ['weĩs]
Daiktavardis[taisyti]
- vaisius (lt) (nau.)
- Arba kaip valgoma, saldi augalo dalis, arba kaip augalo dalis, kurioje yra sėklų.
- Skirtingai nuo lietuviškojo žodžio „vaisius“, jotvingių kalboje „vaisius“ nevartojamas apibūdinant rezultatus (pvz., darbo vaisius) ar su nėštumu sietinus vaisius.
Žodžio „weis“ linksniavimas (3-ioji (us) linksniuotė) | |||
---|---|---|---|
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | weis | weisūs | |
K. | weisus | weisun̄ | |
N. | weisu | weisums | |
G. | weisun̄ | weisun̄s | |
Įn. | weisu | weisuis | |
Vt. | Vi. | weisui | weisusu |
Kr. | weisun | weisusna | |
Gr. | weisupi | weisuspi | |
Ar. | weisup | weisump | |
Š. | weisu! | weisūs! |
Etimologija[taisyti]
Naujadaras. Sudarytas atsižvelgiant į prūsų k. wēisin („vaisių“), lietuvių k. vaisius, veisti, veislė, latvių k. vaisla, viest.