vaišindavusiu

Taip pat žr.: vaišindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vaišindavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vaišindavęs, mot. g. vaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišindavęs	vaišindavę	vaišindavusi, vaišindavus	vaišindavusios	-	vaišindavę
kilm.	vaišindavusio	vaišindavusių	vaišindavusios	vaišindavusių	-	-
naud.	vaišindavusiam	vaišindavusiems	vaišindavusiai	vaišindavusioms	-	-
gal.	vaišindavusį	vaišindavusius	vaišindavusią	vaišindavusias	-	-
įnag.	vaišindavusiu	vaišindavusiais	vaišindavusia	vaišindavusiomis	-	-
viet.	vaišindavusiame	vaišindavusiuose	vaišindavusioje	vaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišindavusysis	vaišindavusieji	vaišindavusioji	vaišindavusiosios	-	-
kilm.	vaišindavusiojo	vaišindavusiųjų	vaišindavusiosios	vaišindavusiųjų	-	-
naud.	vaišindavusiajam	vaišindavusiesiems	vaišindavusiajai	vaišindavusiosioms	-	-
gal.	vaišindavusįjį	vaišindavusiuosius	vaišindavusiąją	vaišindavusiąsias	-	-
įnag.	vaišindavusiuoju	vaišindavusiaisiais	vaišindavusiąja	vaišindavusiosiomis	-	-
viet.	vaišindavusiajame	vaišindavusiuosiuose	vaišindavusiojoje	vaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vaišindavęs, mot. g. vaišindavusi.

vaišindavusiu

1. tas, kuris vaišindavo

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---