užmąsčiusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmąsčiusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmąstęs, mot. g. užmąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstęs	užmąstę	užmąsčiusi, užmąsčius	užmąsčiusios	-	užmąstę
kilm.	užmąsčiusio	užmąsčiusių	užmąsčiusios	užmąsčiusių	-	-
naud.	užmąsčiusiam	užmąsčiusiems	užmąsčiusiai	užmąsčiusioms	-	-
gal.	užmąsčiusį	užmąsčiusius	užmąsčiusią	užmąsčiusias	-	-
įnag.	užmąsčiusiu	užmąsčiusiais	užmąsčiusia	užmąsčiusiomis	-	-
viet.	užmąsčiusiame	užmąsčiusiuose	užmąsčiusioje	užmąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąsčiusysis	užmąsčiusieji	užmąsčiusioji	užmąsčiusiosios	-	-
kilm.	užmąsčiusiojo	užmąsčiusiųjų	užmąsčiusiosios	užmąsčiusiųjų	-	-
naud.	užmąsčiusiajam	užmąsčiusiesiems	užmąsčiusiajai	užmąsčiusiosioms	-	-
gal.	užmąsčiusįjį	užmąsčiusiuosius	užmąsčiusiąją	užmąsčiusiąsias	-	-
įnag.	užmąsčiusiuoju	užmąsčiusiaisiais	užmąsčiusiąja	užmąsčiusiosiomis	-	-
viet.	užmąsčiusiajame	užmąsčiusiuosiuose	užmąsčiusiojoje	užmąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmąstęs, mot. g. užmąsčiusi.
• Skiemenys: už-mąs-čiu-sį

užmąsčiusį

1. tas, kuris užmąstė

Etimologija

<= užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

---