užvoktųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvoktųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvoktas, mot. g. užvokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvoktas	užvokti	užvokta	užvoktos	užvokta	-
kilm.	užvokto	užvoktų	užvoktos	užvoktų	-	-
naud.	užvoktam	užvoktiems	užvoktai	užvoktoms	-	-
gal.	užvoktą	užvoktus	užvoktą	užvoktas	-	-
įnag.	užvoktu	užvoktais	užvokta	užvoktomis	-	-
viet.	užvoktame	užvoktuose	užvoktoje	užvoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvoktasis	užvoktieji	užvoktoji	užvoktosios	-	-
kilm.	užvoktojo	užvoktųjų	užvoktosios	užvoktųjų	-	-
naud.	užvoktajam	užvoktiesiems	užvoktajai	užvoktosioms	-	-
gal.	užvoktąjį	užvoktuosius	užvoktąją	užvoktąsias	-	-
įnag.	užvoktuoju	užvoktaisiais	užvoktąja	užvoktosiomis	-	-
viet.	užvoktajame	užvoktuosiuose	užvoktojoje	užvoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvoktas, mot. g. užvokta.
• Skiemenys: už-vok-tų-jų

užvoktųjų

1. tas, kurį užvokė

Etimologija

<= užvokti, užvokia, užvokė <= už- + vokti, vokia, vokė

---