užsivaišinusiojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užsivaišinusiojoje (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užsivaišinęs, mot. g. užsivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinęs	užsivaišinę	užsivaišinusi, užsivaišinus	užsivaišinusios	-	užsivaišinę
kilm.	užsivaišinusio	užsivaišinusių	užsivaišinusios	užsivaišinusių	-	-
naud.	užsivaišinusiam	užsivaišinusiems	užsivaišinusiai	užsivaišinusioms	-	-
gal.	užsivaišinusį	užsivaišinusius	užsivaišinusią	užsivaišinusias	-	-
įnag.	užsivaišinusiu	užsivaišinusiais	užsivaišinusia	užsivaišinusiomis	-	-
viet.	užsivaišinusiame	užsivaišinusiuose	užsivaišinusioje	užsivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišinusysis	užsivaišinusieji	užsivaišinusioji	užsivaišinusiosios	-	-
kilm.	užsivaišinusiojo	užsivaišinusiųjų	užsivaišinusiosios	užsivaišinusiųjų	-	-
naud.	užsivaišinusiajam	užsivaišinusiesiems	užsivaišinusiajai	užsivaišinusiosioms	-	-
gal.	užsivaišinusįjį	užsivaišinusiuosius	užsivaišinusiąją	užsivaišinusiąsias	-	-
įnag.	užsivaišinusiuoju	užsivaišinusiaisiais	užsivaišinusiąja	užsivaišinusiosiomis	-	-
viet.	užsivaišinusiajame	užsivaišinusiuosiuose	užsivaišinusiojoje	užsivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišinęs, mot. g. užsivaišinusi.
• Skiemenys: už-si-vai-ši-nu-sio-jo-je

užsivaišinusiojoje

1. ta, kuri užsivaišino

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---