užmąstytinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užmąstytinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užmąstytinas, mot. g. užmąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstytinas	užmąstytini	užmąstytina	užmąstytinos	užmąstytina	-
kilm.	užmąstytino	užmąstytinų	užmąstytinos	užmąstytinų	-	-
naud.	užmąstytinam	užmąstytiniems	užmąstytinai	užmąstytinoms	-	-
gal.	užmąstytiną	užmąstytinus	užmąstytiną	užmąstytinas	-	-
įnag.	užmąstytinu	užmąstytinais	užmąstytina	užmąstytinomis	-	-
viet.	užmąstytiname	užmąstytinuose	užmąstytinoje	užmąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užmąstytinasis	užmąstytinieji	užmąstytinoji	užmąstytinosios	-	-
kilm.	užmąstytinojo	užmąstytinųjų	užmąstytinosios	užmąstytinųjų	-	-
naud.	užmąstytinajam	užmąstytiniesiems	užmąstytinajai	užmąstytinosioms	-	-
gal.	užmąstytinąjį	užmąstytinuosius	užmąstytinąją	užmąstytinąsias	-	-
įnag.	užmąstytinuoju	užmąstytinaisiais	užmąstytinąja	užmąstytinosiomis	-	-
viet.	užmąstytinajame	užmąstytinuosiuose	užmąstytinojoje	užmąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užmąstytinas, mot. g. užmąstytina.
• Skiemenys: už-mąs-ty-ti-nus

užmąstytinus

1. tas, dėl kurio reikia užmąstyti

Etimologija

<= užmąstyti, užmąsto, užmąstė <= už- + mąstyti, mąsto, mąstė

---