tikrintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

tikrintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. tikrintas, mot. g. tikrinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikrintas	tikrinti	tikrinta	tikrintos	tikrinta	-
kilm.	tikrinto	tikrintų	tikrintos	tikrintų	-	-
naud.	tikrintam	tikrintiems	tikrintai	tikrintoms	-	-
gal.	tikrintą	tikrintus	tikrintą	tikrintas	-	-
įnag.	tikrintu	tikrintais	tikrinta	tikrintomis	-	-
viet.	tikrintame	tikrintuose	tikrintoje	tikrintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	tikrintasis	tikrintieji	tikrintoji	tikrintosios	-	-
kilm.	tikrintojo	tikrintųjų	tikrintosios	tikrintųjų	-	-
naud.	tikrintajam	tikrintiesiems	tikrintajai	tikrintosioms	-	-
gal.	tikrintąjį	tikrintuosius	tikrintąją	tikrintąsias	-	-
įnag.	tikrintuoju	tikrintaisiais	tikrintąja	tikrintosiomis	-	-
viet.	tikrintajame	tikrintuosiuose	tikrintojoje	tikrintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. tikrintas, mot. g. tikrinta.
• Skiemenys: tik-rin-tu

tikrintu

1. tas, kurį tikrino

Etimologija

<= tikrinti, tikrina, tikrino

---