suvoktinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvoktinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvoktinas, mot. g. suvoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvoktinas	suvoktini	suvoktina	suvoktinos	suvoktina	-
kilm.	suvoktino	suvoktinų	suvoktinos	suvoktinų	-	-
naud.	suvoktinam	suvoktiniems	suvoktinai	suvoktinoms	-	-
gal.	suvoktiną	suvoktinus	suvoktiną	suvoktinas	-	-
įnag.	suvoktinu	suvoktinais	suvoktina	suvoktinomis	-	-
viet.	suvoktiname	suvoktinuose	suvoktinoje	suvoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvoktinasis	suvoktinieji	suvoktinoji	suvoktinosios	-	-
kilm.	suvoktinojo	suvoktinųjų	suvoktinosios	suvoktinųjų	-	-
naud.	suvoktinajam	suvoktiniesiems	suvoktinajai	suvoktinosioms	-	-
gal.	suvoktinąjį	suvoktinuosius	suvoktinąją	suvoktinąsias	-	-
įnag.	suvoktinuoju	suvoktinaisiais	suvoktinąja	suvoktinosiomis	-	-
viet.	suvoktinajame	suvoktinuosiuose	suvoktinojoje	suvoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvoktinas, mot. g. suvoktina.
• Skiemenys: su-vok-ti-nų

suvoktinų

1. tas, dėl kurio reikia suvokti

Etimologija

<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

---