suvokiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvokiantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvokiantis, mot. g. suvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvokiąs, suvokiantis	suvokią, suvokiantys	suvokianti	suvokiančios	-	suvokią
kilm.	suvokiančio	suvokiančių	suvokiančios	suvokiančių	-	-
naud.	suvokiančiam	suvokiantiems, suvokiantiem	suvokiančiai	suvokiančioms, suvokiančiom	-	-
gal.	suvokiantį	suvokiančius	suvokiančią	suvokiančias	-	-
įnag.	suvokiančiu	suvokiančiais	suvokiančia	suvokiančiomis	-	-
viet.	suvokiančiame, suvokiančiam	suvokiančiuose, suvokiančiuos	suvokiančioje, suvokiančioj	suvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvokiantysis	suvokiantieji	suvokiančioji	suvokiančiosios	-	-
kilm.	suvokiančiojo	suvokiančiųjų	suvokiančiosios	suvokiančiųjų	-	-
naud.	suvokiančiajam	suvokiantiesiems	suvokiančiajai	suvokiančiosioms	-	-
gal.	suvokiantįjį	suvokiančiuosius	suvokiančiąją	suvokiančiąsias	-	-
įnag.	suvokiančiuoju	suvokiančiaisiais	suvokiančiąja	suvokiančiosiomis	-	-
viet.	suvokiančiajame	suvokiančiuosiuose	suvokiančiojoje	suvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvokiantis, mot. g. suvokianti.
• Skiemenys: su-vo-kian-tį-jį

suvokiantįjį

1. tas, kuris suvokia

Etimologija

<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

---