suvaišintoja

Taip pat žr.: suvaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

suvaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suvaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišintoja	suvaišintojos
kilm.	suvaišintojos	suvaišintojų
naud.	suvaišintojai	suvaišintojoms
gal.	suvaišintoją	suvaišintojas
įnag.	suvaišintoja	suvaišintojomis
viet.	suvaišintojoje	suvaišintojose
šauksm.	suvaišintoja	suvaišintojos

• Skiemenys: su-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. suvaišintojas.

suvaišintoja

1. ta, kuri suvaišina

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---