susiginčytoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susiginčytoje (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susiginčytas, mot. g. susiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčytas	susiginčyti	susiginčyta	susiginčytos	susiginčyta	-
kilm.	susiginčyto	susiginčytų	susiginčytos	susiginčytų	-	-
naud.	susiginčytam	susiginčytiems	susiginčytai	susiginčytoms	-	-
gal.	susiginčytą	susiginčytus	susiginčytą	susiginčytas	-	-
įnag.	susiginčytu	susiginčytais	susiginčyta	susiginčytomis	-	-
viet.	susiginčytame	susiginčytuose	susiginčytoje	susiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susiginčytasis	susiginčytieji	susiginčytoji	susiginčytosios	-	-
kilm.	susiginčytojo	susiginčytųjų	susiginčytosios	susiginčytųjų	-	-
naud.	susiginčytajam	susiginčytiesiems	susiginčytajai	susiginčytosioms	-	-
gal.	susiginčytąjį	susiginčytuosius	susiginčytąją	susiginčytąsias	-	-
įnag.	susiginčytuoju	susiginčytaisiais	susiginčytąja	susiginčytosiomis	-	-
viet.	susiginčytajame	susiginčytuosiuose	susiginčytojoje	susiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susiginčytas, mot. g. susiginčyta.
• Skiemenys: su-si-gin-čy-to-je

susiginčytoje

1. tas, kurį susiginčijo

Etimologija

<= susiginčyti, susiginčija, susiginčijo <= su- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---