saknis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Jotvingių kalba[taisyti]

Medžio šaknys

Tarimas[taisyti]

  • TFA: ['sák.nis]

Daiktavardis[taisyti]

saknis (mot. g.)

  1. šaknis (lt) (nau.)
    • Ir kaip augalo, ir kaip kokio nors biologinio kūno (pvz., danties) dalis, ir kaip matematinis reiškinys.
Žodžio saknis linksniavimas (6-oji (is) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. saknis saknys
K. saknis sakniun̄
N. saknei saknims
G. saknin̄ saknin̄s
Įn. sakni saknims
Vt. Vi. sakny saknysu
Kr. saknin saknysna
Gr. saknypi saknyspi
Ar. saknyp sakniump
Š. sakni! saknys!

Etimologija[taisyti]

Naujadaras. Vietoj skolinio iš vidurinės vokiečių aukštaičių k. wurc. Iš baltų prokalbės *šaknīs, iš indoeuropiečių prokalbės *ḱak- („šaka, lazda“). Giminiškas prūsų k. sagnis (*saknis), lietuvių k. šaknis, latvių k. sakne.

Kategorijos[taisyti]