sėdėtinąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sėdėtinąjį (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sėdėtinas, mot. g. sėdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdėtinas	sėdėtini	sėdėtina	sėdėtinos	sėdėtina	-
kilm.	sėdėtino	sėdėtinų	sėdėtinos	sėdėtinų	-	-
naud.	sėdėtinam	sėdėtiniems	sėdėtinai	sėdėtinoms	-	-
gal.	sėdėtiną	sėdėtinus	sėdėtiną	sėdėtinas	-	-
įnag.	sėdėtinu	sėdėtinais	sėdėtina	sėdėtinomis	-	-
viet.	sėdėtiname	sėdėtinuose	sėdėtinoje	sėdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sėdėtinasis	sėdėtinieji	sėdėtinoji	sėdėtinosios	-	-
kilm.	sėdėtinojo	sėdėtinųjų	sėdėtinosios	sėdėtinųjų	-	-
naud.	sėdėtinajam	sėdėtiniesiems	sėdėtinajai	sėdėtinosioms	-	-
gal.	sėdėtinąjį	sėdėtinuosius	sėdėtinąją	sėdėtinąsias	-	-
įnag.	sėdėtinuoju	sėdėtinaisiais	sėdėtinąja	sėdėtinosiomis	-	-
viet.	sėdėtinajame	sėdėtinuosiuose	sėdėtinojoje	sėdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sėdėtinas, mot. g. sėdėtina.

Etimologija

<= sėdėti, sėdi, sėdėjo

---