praustus

Taip pat žr.: praustųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praustus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praustas, mot. g. prausta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praustas	prausti	prausta	praustos	prausta	-
kilm.	prausto	praustų	praustos	praustų	-	-
naud.	praustam	praustiems	praustai	praustoms	-	-
gal.	praustą	praustus	praustą	praustas	-	-
įnag.	praustu	praustais	prausta	praustomis	-	-
viet.	praustame	praustuose	praustoje	praustose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praustasis	praustieji	praustoji	praustosios	-	-
kilm.	praustojo	praustųjų	praustosios	praustųjų	-	-
naud.	praustajam	praustiesiems	praustajai	praustosioms	-	-
gal.	praustąjį	praustuosius	praustąją	praustąsias	-	-
įnag.	praustuoju	praustaisiais	praustąja	praustosiomis	-	-
viet.	praustajame	praustuosiuose	praustojoje	praustosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praustas, mot. g. prausta.

praustus

1. tas, kurį prausė

Etimologija

<= prausti, prausia, prausė

---