pratarsimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pratarsimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pratarsimas, mot. g. pratarsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratarsimas	pratarsimi	pratarsima	pratarsimos	pratarsima	-
kilm.	pratarsimo	pratarsimų	pratarsimos	pratarsimų	-	-
naud.	pratarsimam	pratarsimiems	pratarsimai	pratarsimoms	-	-
gal.	pratarsimą	pratarsimus	pratarsimą	pratarsimas	-	-
įnag.	pratarsimu	pratarsimais	pratarsima	pratarsimomis	-	-
viet.	pratarsimame	pratarsimuose	pratarsimoje	pratarsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratarsimasis	pratarsimieji	pratarsimoji	pratarsimosios	-	-
kilm.	pratarsimojo	pratarsimųjų	pratarsimosios	pratarsimųjų	-	-
naud.	pratarsimajam	pratarsimiesiems	pratarsimajai	pratarsimosioms	-	-
gal.	pratarsimąjį	pratarsimuosius	pratarsimąją	pratarsimąsias	-	-
įnag.	pratarsimuoju	pratarsimaisiais	pratarsimąja	pratarsimosiomis	-	-
viet.	pratarsimajame	pratarsimuosiuose	pratarsimojoje	pratarsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pratarsimas, mot. g. pratarsima.

pratarsimus

1. tas, kurį pratars

Etimologija

<= pratarti, prataria, pratarė

---