nuvagiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nuvagiantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nuvagiantis, mot. g. nuvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvagiąs, nuvagiantis	nuvagią, nuvagiantys	nuvagianti	nuvagiančios	-	nuvagią
kilm.	nuvagiančio	nuvagiančių	nuvagiančios	nuvagiančių	-	-
naud.	nuvagiančiam	nuvagiantiems, nuvagiantiem	nuvagiančiai	nuvagiančioms, nuvagiančiom	-	-
gal.	nuvagiantį	nuvagiančius	nuvagiančią	nuvagiančias	-	-
įnag.	nuvagiančiu	nuvagiančiais	nuvagiančia	nuvagiančiomis	-	-
viet.	nuvagiančiame, nuvagiančiam	nuvagiančiuose, nuvagiančiuos	nuvagiančioje, nuvagiančioj	nuvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nuvagiantysis	nuvagiantieji	nuvagiančioji	nuvagiančiosios	-	-
kilm.	nuvagiančiojo	nuvagiančiųjų	nuvagiančiosios	nuvagiančiųjų	-	-
naud.	nuvagiančiajam	nuvagiantiesiems	nuvagiančiajai	nuvagiančiosioms	-	-
gal.	nuvagiantįjį	nuvagiančiuosius	nuvagiančiąją	nuvagiančiąsias	-	-
įnag.	nuvagiančiuoju	nuvagiančiaisiais	nuvagiančiąja	nuvagiančiosiomis	-	-
viet.	nuvagiančiajame	nuvagiančiuosiuose	nuvagiančiojoje	nuvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nuvagiantis, mot. g. nuvagianti.
• Skiemenys: nu-va-gian-tį

nuvagiantį

1. tas, kuris nuvagia

Etimologija

<= nuvogti, nuvagia, nuvogė <= nu- + vogti, vagia, vogė

---