numokėtojais

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

numokėtojais (dkt., vyr. g., dgs. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: numokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtojas	numokėtojai
kilm.	numokėtojo	numokėtojų
naud.	numokėtojui	numokėtojams
gal.	numokėtoją	numokėtojus
įnag.	numokėtoju	numokėtojais
viet.	numokėtojuje	numokėtojuose
šauksm.	numokėtojau	numokėtojai

• Skiemenys: nu-mo-kė-to-jais
• žr. pagr. f. numokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. numokėtoja.

numokėtojais

1. tas, kuris numoka

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---