norvegų kalba

 Lietuvių kalba

Žodžių junginys

norvegų kalba (syn.: norv.) - indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, priklausanti germanų kalbų šakai. Kartu su danų kalba, švedų kalba, farerų kalba ir islandų kalba sudaro skandinavų kalbų pogrupį. Kalbama daugiausia Norvegijoje.

Žodžių junginį sudaro žodžiai:

• norvegų
• kalba

Vertimai

  norvegų kalba: kalba

Anglų kalba: Norwegian (en), Norwegian language (en)  Čekų kalba: norština (cs) (mot. g.)  Danų kalba: norsk (da)  Esperanto: norvega lingvo (eo)  Estų kalba: norra keel (et)  Hebrajų kalba: נורווגית (he) (mot. g.) (norvegit)  Indoneziečių kalba: bahasa Norwegia (id)  Interlingua: norvegiano (ia)  Islandų kalba: norska (is)  Ispanų kalba: noruego (es) (vyr. g.)  Italų kalba: norvegese (it) (vyr. g.)  Japonų kalba: ノルウェー語 (ja) (noruwē-go)  Katalonų kalba: noruec (ca) (vyr. g.)  Kinų kalba:

Supaprastinta: 挪威语 (Nuówēi yǔ) Tradicinė: 挪威語  Latvių kalba: norvēģu (lv), norvēģu valoda (lv)  Lenkų kalba: norweski (pl) (vyr. g.)  Norvegų kalba: norsk (no)  Nyderlandų kalba: Noors (nl) (bev. g.)  Portugalų kalba: norueguês (pt) (vyr. g.)  Prancūzų kalba: norvégien (fr) (vyr. g.)  Rumunų kalba: norvegiană (ro) (mot. g.)  Rusų kalba: норвежский (ru) (norvéžskij)  Suomių kalba: norjan kieli (fi), norja (fi)  Švedų kalba: norska (sv) (bendr. g.)  Turkų kalba: Norveççe (tr)  Vokiečių kalba: Norwegisch (de) (bev. g.)