nevaišinsiančia

Taip pat žr.: nevaišinsiančią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nevaišinsiančia (būs. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nevaišinsiantis, mot. g. nevaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinsiąs, nevaišinsiantis	nevaišinsią, nevaišinsiantys	nevaišinsianti	nevaišinsiančios	-	nevaišinsią
kilm.	nevaišinsiančio	nevaišinsiančių	nevaišinsiančios	nevaišinsiančių	-	-
naud.	nevaišinsiančiam	nevaišinsiantiems, nevaišinsiantiem	nevaišinsiančiai	nevaišinsiančioms, nevaišinsiančiom	-	-
gal.	nevaišinsiantį	nevaišinsiančius	nevaišinsiančią	nevaišinsiančias	-	-
įnag.	nevaišinsiančiu	nevaišinsiančiais	nevaišinsiančia	nevaišinsiančiomis	-	-
viet.	nevaišinsiančiame, nevaišinsiančiam	nevaišinsiančiuose, nevaišinsiančiuos	nevaišinsiančioje, nevaišinsiančioj	nevaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nevaišinsiantysis	nevaišinsiantieji	nevaišinsiančioji	nevaišinsiančiosios	-	-
kilm.	nevaišinsiančiojo	nevaišinsiančiųjų	nevaišinsiančiosios	nevaišinsiančiųjų	-	-
naud.	nevaišinsiančiajam	nevaišinsiantiesiems	nevaišinsiančiajai	nevaišinsiančiosioms	-	-
gal.	nevaišinsiantįjį	nevaišinsiančiuosius	nevaišinsiančiąją	nevaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	nevaišinsiančiuoju	nevaišinsiančiaisiais	nevaišinsiančiąja	nevaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	nevaišinsiančiajame	nevaišinsiančiuosiuose	nevaišinsiančiojoje	nevaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nevaišinsiantis, mot. g. nevaišinsianti.

nevaišinsiančia

1. ta, kuri nevaišins

Etimologija

<= nevaišinti, nevaišina, nevaišino <= ne- + vaišinti, vaišina, vaišino

---