neskolintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neskolintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neskolintas, mot. g. neskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neskolintas	neskolinti	neskolinta	neskolintos	neskolinta	-
kilm.	neskolinto	neskolintų	neskolintos	neskolintų	-	-
naud.	neskolintam	neskolintiems	neskolintai	neskolintoms	-	-
gal.	neskolintą	neskolintus	neskolintą	neskolintas	-	-
įnag.	neskolintu	neskolintais	neskolinta	neskolintomis	-	-
viet.	neskolintame	neskolintuose	neskolintoje	neskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neskolintasis	neskolintieji	neskolintoji	neskolintosios	-	-
kilm.	neskolintojo	neskolintųjų	neskolintosios	neskolintųjų	-	-
naud.	neskolintajam	neskolintiesiems	neskolintajai	neskolintosioms	-	-
gal.	neskolintąjį	neskolintuosius	neskolintąją	neskolintąsias	-	-
įnag.	neskolintuoju	neskolintaisiais	neskolintąja	neskolintosiomis	-	-
viet.	neskolintajame	neskolintuosiuose	neskolintojoje	neskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neskolintas, mot. g. neskolinta.
• Skiemenys: ne-sko-lin-tus

neskolintus

1. tas, kurį neskolino

Etimologija

<= neskolinti, neskolina, neskolino <= ne- + skolinti, skolina, skolino

---