nepasivaišintojais

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

nepasivaišintojais (dkt., vyr. g., dgs. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: nepasivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivaišintojas	nepasivaišintojai
kilm.	nepasivaišintojo	nepasivaišintojų
naud.	nepasivaišintojui	nepasivaišintojams
gal.	nepasivaišintoją	nepasivaišintojus
įnag.	nepasivaišintoju	nepasivaišintojais
viet.	nepasivaišintojuje	nepasivaišintojuose
šauksm.	nepasivaišintojau	nepasivaišintojai

• žr. pagr. f. nepasivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. nepasivaišintoja.

nepasivaišintojais

1. tas, kuris nepasivaišina

Etimologija

<= nepasivaišinti, nepasivaišina, nepasivaišino <= ne- + pasivaišinti, pasivaišina, pasivaišino <= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---