neišrašomąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišrašomąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišrašomas, mot. g. neišrašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišrašomas	neišrašomi	neišrašoma	neišrašomos	neišrašoma	-
kilm.	neišrašomo	neišrašomų	neišrašomos	neišrašomų	-	-
naud.	neišrašomam	neišrašomiems	neišrašomai	neišrašomoms	-	-
gal.	neišrašomą	neišrašomus	neišrašomą	neišrašomas	-	-
įnag.	neišrašomu	neišrašomais	neišrašoma	neišrašomomis	-	-
viet.	neišrašomame	neišrašomuose	neišrašomoje	neišrašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišrašomasis	neišrašomieji	neišrašomoji	neišrašomosios	-	-
kilm.	neišrašomojo	neišrašomųjų	neišrašomosios	neišrašomųjų	-	-
naud.	neišrašomajam	neišrašomiesiems	neišrašomajai	neišrašomosioms	-	-
gal.	neišrašomąjį	neišrašomuosius	neišrašomąją	neišrašomąsias	-	-
įnag.	neišrašomuoju	neišrašomaisiais	neišrašomąja	neišrašomosiomis	-	-
viet.	neišrašomajame	neišrašomuosiuose	neišrašomojoje	neišrašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišrašomas, mot. g. neišrašoma.
• Skiemenys: ne-iš-ra-šo-mą-ja

neišrašomąja

1. ta, kurią neišrašo

Etimologija

<= neišrašyti, neišrašo, neišrašė <= ne- + išrašyti, išrašo, išrašė <= iš- + rašyti, rašo, rašė

---