neišgalvosimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišgalvosimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišgalvosimas, mot. g. neišgalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvosimas	neišgalvosimi	neišgalvosima	neišgalvosimos	neišgalvosima	-
kilm.	neišgalvosimo	neišgalvosimų	neišgalvosimos	neišgalvosimų	-	-
naud.	neišgalvosimam	neišgalvosimiems	neišgalvosimai	neišgalvosimoms	-	-
gal.	neišgalvosimą	neišgalvosimus	neišgalvosimą	neišgalvosimas	-	-
įnag.	neišgalvosimu	neišgalvosimais	neišgalvosima	neišgalvosimomis	-	-
viet.	neišgalvosimame	neišgalvosimuose	neišgalvosimoje	neišgalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvosimasis	neišgalvosimieji	neišgalvosimoji	neišgalvosimosios	-	-
kilm.	neišgalvosimojo	neišgalvosimųjų	neišgalvosimosios	neišgalvosimųjų	-	-
naud.	neišgalvosimajam	neišgalvosimiesiems	neišgalvosimajai	neišgalvosimosioms	-	-
gal.	neišgalvosimąjį	neišgalvosimuosius	neišgalvosimąją	neišgalvosimąsias	-	-
įnag.	neišgalvosimuoju	neišgalvosimaisiais	neišgalvosimąja	neišgalvosimosiomis	-	-
viet.	neišgalvosimajame	neišgalvosimuosiuose	neišgalvosimojoje	neišgalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišgalvosimas, mot. g. neišgalvosima.
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-si-ma-sis

neišgalvosimasis

1. tas, kurį neišgalvos

Etimologija

<= neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo <= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---