neatvaišintina

Taip pat žr.: neatvaišintiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatvaišintina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatvaišintinas, mot. g. neatvaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišintinas	neatvaišintini	neatvaišintina	neatvaišintinos	neatvaišintina	-
kilm.	neatvaišintino	neatvaišintinų	neatvaišintinos	neatvaišintinų	-	-
naud.	neatvaišintinam	neatvaišintiniems	neatvaišintinai	neatvaišintinoms	-	-
gal.	neatvaišintiną	neatvaišintinus	neatvaišintiną	neatvaišintinas	-	-
įnag.	neatvaišintinu	neatvaišintinais	neatvaišintina	neatvaišintinomis	-	-
viet.	neatvaišintiname	neatvaišintinuose	neatvaišintinoje	neatvaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatvaišintinasis	neatvaišintinieji	neatvaišintinoji	neatvaišintinosios	-	-
kilm.	neatvaišintinojo	neatvaišintinųjų	neatvaišintinosios	neatvaišintinųjų	-	-
naud.	neatvaišintinajam	neatvaišintiniesiems	neatvaišintinajai	neatvaišintinosioms	-	-
gal.	neatvaišintinąjį	neatvaišintinuosius	neatvaišintinąją	neatvaišintinąsias	-	-
įnag.	neatvaišintinuoju	neatvaišintinaisiais	neatvaišintinąja	neatvaišintinosiomis	-	-
viet.	neatvaišintinajame	neatvaišintinuosiuose	neatvaišintinojoje	neatvaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatvaišintinas.
• Skiemenys: ne-at-vai-šin-ti-na

neatvaišintina

1. ta, dėl kurios reikia neatvaišinti

Etimologija

<= neatvaišinti, neatvaišina, neatvaišino <= ne- + atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

---