neatsimąstytinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsimąstytinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsimąstytinas, mot. g. neatsimąstytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąstytinas	neatsimąstytini	neatsimąstytina	neatsimąstytinos	neatsimąstytina	-
kilm.	neatsimąstytino	neatsimąstytinų	neatsimąstytinos	neatsimąstytinų	-	-
naud.	neatsimąstytinam	neatsimąstytiniems	neatsimąstytinai	neatsimąstytinoms	-	-
gal.	neatsimąstytiną	neatsimąstytinus	neatsimąstytiną	neatsimąstytinas	-	-
įnag.	neatsimąstytinu	neatsimąstytinais	neatsimąstytina	neatsimąstytinomis	-	-
viet.	neatsimąstytiname	neatsimąstytinuose	neatsimąstytinoje	neatsimąstytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsimąstytinasis	neatsimąstytinieji	neatsimąstytinoji	neatsimąstytinosios	-	-
kilm.	neatsimąstytinojo	neatsimąstytinųjų	neatsimąstytinosios	neatsimąstytinųjų	-	-
naud.	neatsimąstytinajam	neatsimąstytiniesiems	neatsimąstytinajai	neatsimąstytinosioms	-	-
gal.	neatsimąstytinąjį	neatsimąstytinuosius	neatsimąstytinąją	neatsimąstytinąsias	-	-
įnag.	neatsimąstytinuoju	neatsimąstytinaisiais	neatsimąstytinąja	neatsimąstytinosiomis	-	-
viet.	neatsimąstytinajame	neatsimąstytinuosiuose	neatsimąstytinojoje	neatsimąstytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsimąstytinas, mot. g. neatsimąstytina.
• Skiemenys: ne-at-si-mąs-ty-ti-nuo-ju

neatsimąstytinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neatsimąstyti

Etimologija

<= neatsimąstyti, neatsimąsto, neatsimąstė <= ne- + atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---