neapvogtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvogtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvogtas, mot. g. neapvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvogtas	neapvogti	neapvogta	neapvogtos	neapvogta	-
kilm.	neapvogto	neapvogtų	neapvogtos	neapvogtų	-	-
naud.	neapvogtam	neapvogtiems	neapvogtai	neapvogtoms	-	-
gal.	neapvogtą	neapvogtus	neapvogtą	neapvogtas	-	-
įnag.	neapvogtu	neapvogtais	neapvogta	neapvogtomis	-	-
viet.	neapvogtame	neapvogtuose	neapvogtoje	neapvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvogtasis	neapvogtieji	neapvogtoji	neapvogtosios	-	-
kilm.	neapvogtojo	neapvogtųjų	neapvogtosios	neapvogtųjų	-	-
naud.	neapvogtajam	neapvogtiesiems	neapvogtajai	neapvogtosioms	-	-
gal.	neapvogtąjį	neapvogtuosius	neapvogtąją	neapvogtąsias	-	-
įnag.	neapvogtuoju	neapvogtaisiais	neapvogtąja	neapvogtosiomis	-	-
viet.	neapvogtajame	neapvogtuosiuose	neapvogtojoje	neapvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvogtas, mot. g. neapvogta.
• Skiemenys: ne-ap-vog-tu

neapvogtu

1. tas, kurį neapvogė

Etimologija

<= neapvogti, neapvagia, neapvogė <= ne- + apvogti, apvagia, apvogė <= ap- + vogti, vagia, vogė

---