neapsivaišintinu

Taip pat žr.: neapsivaišintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivaišintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivaišintinas, mot. g. neapsivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišintinas	neapsivaišintini	neapsivaišintina	neapsivaišintinos	neapsivaišintina	-
kilm.	neapsivaišintino	neapsivaišintinų	neapsivaišintinos	neapsivaišintinų	-	-
naud.	neapsivaišintinam	neapsivaišintiniems	neapsivaišintinai	neapsivaišintinoms	-	-
gal.	neapsivaišintiną	neapsivaišintinus	neapsivaišintiną	neapsivaišintinas	-	-
įnag.	neapsivaišintinu	neapsivaišintinais	neapsivaišintina	neapsivaišintinomis	-	-
viet.	neapsivaišintiname	neapsivaišintinuose	neapsivaišintinoje	neapsivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišintinasis	neapsivaišintinieji	neapsivaišintinoji	neapsivaišintinosios	-	-
kilm.	neapsivaišintinojo	neapsivaišintinųjų	neapsivaišintinosios	neapsivaišintinųjų	-	-
naud.	neapsivaišintinajam	neapsivaišintiniesiems	neapsivaišintinajai	neapsivaišintinosioms	-	-
gal.	neapsivaišintinąjį	neapsivaišintinuosius	neapsivaišintinąją	neapsivaišintinąsias	-	-
įnag.	neapsivaišintinuoju	neapsivaišintinaisiais	neapsivaišintinąja	neapsivaišintinosiomis	-	-
viet.	neapsivaišintinajame	neapsivaišintinuosiuose	neapsivaišintinojoje	neapsivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivaišintinas, mot. g. neapsivaišintina.

neapsivaišintinu

1. tas, dėl kurio reikia neapsivaišinti

Etimologija

<= neapsivaišinti, neapsivaišina, neapsivaišino <= ne- + apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---