neapmąstydavusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapmąstydavusiajam (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapmąstydavęs, mot. g. neapmąstydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstydavęs	neapmąstydavę	neapmąstydavusi, neapmąstydavus	neapmąstydavusios	-	neapmąstydavę
kilm.	neapmąstydavusio	neapmąstydavusių	neapmąstydavusios	neapmąstydavusių	-	-
naud.	neapmąstydavusiam	neapmąstydavusiems	neapmąstydavusiai	neapmąstydavusioms	-	-
gal.	neapmąstydavusį	neapmąstydavusius	neapmąstydavusią	neapmąstydavusias	-	-
įnag.	neapmąstydavusiu	neapmąstydavusiais	neapmąstydavusia	neapmąstydavusiomis	-	-
viet.	neapmąstydavusiame	neapmąstydavusiuose	neapmąstydavusioje	neapmąstydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapmąstydavusysis	neapmąstydavusieji	neapmąstydavusioji	neapmąstydavusiosios	-	-
kilm.	neapmąstydavusiojo	neapmąstydavusiųjų	neapmąstydavusiosios	neapmąstydavusiųjų	-	-
naud.	neapmąstydavusiajam	neapmąstydavusiesiems	neapmąstydavusiajai	neapmąstydavusiosioms	-	-
gal.	neapmąstydavusįjį	neapmąstydavusiuosius	neapmąstydavusiąją	neapmąstydavusiąsias	-	-
įnag.	neapmąstydavusiuoju	neapmąstydavusiaisiais	neapmąstydavusiąja	neapmąstydavusiosiomis	-	-
viet.	neapmąstydavusiajame	neapmąstydavusiuosiuose	neapmąstydavusiojoje	neapmąstydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapmąstydavęs, mot. g. neapmąstydavusi.
• Skiemenys: ne-ap-mąs-ty-da-vu-sia-jam

neapmąstydavusiajam

1. tas, kuris neapmąstydavo

Etimologija

<= neapmąstyti, neapmąsto, neapmąstė <= ne- + apmąstyti, apmąsto, apmąstė <= ap- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neapmąstydavusiajam: bendrai

---