neįsiskolintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįsiskolintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįsiskolintas, mot. g. neįsiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolintas	neįsiskolinti	neįsiskolinta	neįsiskolintos	neįsiskolinta	-
kilm.	neįsiskolinto	neįsiskolintų	neįsiskolintos	neįsiskolintų	-	-
naud.	neįsiskolintam	neįsiskolintiems	neįsiskolintai	neįsiskolintoms	-	-
gal.	neįsiskolintą	neįsiskolintus	neįsiskolintą	neįsiskolintas	-	-
įnag.	neįsiskolintu	neįsiskolintais	neįsiskolinta	neįsiskolintomis	-	-
viet.	neįsiskolintame	neįsiskolintuose	neįsiskolintoje	neįsiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįsiskolintasis	neįsiskolintieji	neįsiskolintoji	neįsiskolintosios	-	-
kilm.	neįsiskolintojo	neįsiskolintųjų	neįsiskolintosios	neįsiskolintųjų	-	-
naud.	neįsiskolintajam	neįsiskolintiesiems	neįsiskolintajai	neįsiskolintosioms	-	-
gal.	neįsiskolintąjį	neįsiskolintuosius	neįsiskolintąją	neįsiskolintąsias	-	-
įnag.	neįsiskolintuoju	neįsiskolintaisiais	neįsiskolintąja	neįsiskolintosiomis	-	-
viet.	neįsiskolintajame	neįsiskolintuosiuose	neįsiskolintojoje	neįsiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįsiskolintas, mot. g. neįsiskolinta.
• Skiemenys: ne-į-si-sko-lin-tus

neįsiskolintus

1. tas, kurį neįsiskolino

Etimologija

<= neįsiskolinti, neįsiskolina, neįsiskolino <= ne- + įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---