neįgeriu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neįgeriu (neig. vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neįgerti, neįgeria, neįgėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neįgeriu	neįgėriau	neįgerdavau	neįgersiu
tu	neįgeri	neįgėrei	neįgerdavai	neįgersi
jis, ji	neįgeria	neįgėrė	neįgerdavo	neįgers
mes	neįgeriame, neįgeriam	neįgėrėme, neįgėrėm	neįgerdavome, neįgerdavom	neįgersime, neįgersim
jūs	neįgeriate, neįgeriat	neįgėrėte, neįgėrėt	neįgerdavote, neįgerdavot	neįgersite, neįgersit
jie, jos	neįgeria	neįgėrė	neįgerdavo	neįgers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neįgerčiau		neįgertumėme, neįgertumėm, neįgertume
2 asm.	neįgertumei, neįgertum		neįgertumėte, neįgertumėt
3 asm.	neįgertų		neįgertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neįgerkime, neįgerkim
2 asm.	neįgerki, neįgerk		neįgerkite, neįgerkit
3 asm.	teneįgeria, teneįgerie		teneįgeria, teneįgerie

• žr. pagr. f. neįgerti, neįgeria, neįgėrė
• Skiemenys: ne-į-ge-riu

neįgeriu

Etimologija

<= ne- + įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---