neįdirbtinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįdirbtinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįdirbtinas, mot. g. neįdirbtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbtinas	neįdirbtini	neįdirbtina	neįdirbtinos	neįdirbtina	-
kilm.	neįdirbtino	neįdirbtinų	neįdirbtinos	neįdirbtinų	-	-
naud.	neįdirbtinam	neįdirbtiniems	neįdirbtinai	neįdirbtinoms	-	-
gal.	neįdirbtiną	neįdirbtinus	neįdirbtiną	neįdirbtinas	-	-
įnag.	neįdirbtinu	neįdirbtinais	neįdirbtina	neįdirbtinomis	-	-
viet.	neįdirbtiname	neįdirbtinuose	neįdirbtinoje	neįdirbtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįdirbtinasis	neįdirbtinieji	neįdirbtinoji	neįdirbtinosios	-	-
kilm.	neįdirbtinojo	neįdirbtinųjų	neįdirbtinosios	neįdirbtinųjų	-	-
naud.	neįdirbtinajam	neįdirbtiniesiems	neįdirbtinajai	neįdirbtinosioms	-	-
gal.	neįdirbtinąjį	neįdirbtinuosius	neįdirbtinąją	neįdirbtinąsias	-	-
įnag.	neįdirbtinuoju	neįdirbtinaisiais	neįdirbtinąja	neįdirbtinosiomis	-	-
viet.	neįdirbtinajame	neįdirbtinuosiuose	neįdirbtinojoje	neįdirbtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįdirbtinas, mot. g. neįdirbtina.
• Skiemenys: ne-į-dirb-ti-nus

neįdirbtinus

1. tas, dėl kurio reikia neįdirbti

Etimologija

<= neįdirbti, neįdirba, neįdirbo <= ne- + įdirbti, įdirba, įdirbo <= į- + dirbti, dirba, dirbo

---