mokamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mokamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mokamas, mot. g. mokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokamas	mokami	mokama	mokamos	mokama	-
kilm.	mokamo	mokamų	mokamos	mokamų	-	-
naud.	mokamam	mokamiems	mokamai	mokamoms	-	-
gal.	mokamą	mokamus	mokamą	mokamas	-	-
įnag.	mokamu	mokamais	mokama	mokamomis	-	-
viet.	mokamame	mokamuose	mokamoje	mokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mokamasis	mokamieji	mokamoji	mokamosios	-	-
kilm.	mokamojo	mokamųjų	mokamosios	mokamųjų	-	-
naud.	mokamajam	mokamiesiems	mokamajai	mokamosioms	-	-
gal.	mokamąjį	mokamuosius	mokamąją	mokamąsias	-	-
įnag.	mokamuoju	mokamaisiais	mokamąja	mokamosiomis	-	-
viet.	mokamajame	mokamuosiuose	mokamojoje	mokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mokamas, mot. g. mokama.
• Skiemenys: mo-ka-mu

mokamu

1. tas, kurį moka

Etimologija

<= mokėti, moka, mokėjo

---