mingą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mingą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mingantis, mot. g. minganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mingąs, mingantis	mingą, mingantys	minganti	mingančios	-	mingą
kilm.	mingančio	mingančių	mingančios	mingančių	-	-
naud.	mingančiam	mingantiems, mingantiem	mingančiai	mingančioms, mingančiom	-	-
gal.	mingantį	mingančius	mingančią	mingančias	-	-
įnag.	mingančiu	mingančiais	mingančia	mingančiomis	-	-
viet.	mingančiame, mingančiam	mingančiuose, mingančiuos	mingančioje, mingančioj	mingančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mingantysis	mingantieji	mingančioji	mingančiosios	-	-
kilm.	mingančiojo	mingančiųjų	mingančiosios	mingančiųjų	-	-
naud.	mingančiajam	mingantiesiems	mingančiajai	mingančiosioms	-	-
gal.	mingantįjį	mingančiuosius	mingančiąją	mingančiąsias	-	-
įnag.	mingančiuoju	mingančiaisiais	mingančiąja	mingančiosiomis	-	-
viet.	mingančiajame	mingančiuosiuose	mingančiojoje	mingančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mingantis, mot. g. minganti.
• Skiemenys: min-gą

mingą

1. tas, kuris minga

Etimologija

<= migti, minga, migo

---