menkinanti

Taip pat žr.: menkinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

menkinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. menkinantis, mot. g. menkinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinąs, menkinantis	menkiną, menkinantys	menkinanti	menkinančios	-	menkiną
kilm.	menkinančio	menkinančių	menkinančios	menkinančių	-	-
naud.	menkinančiam	menkinantiems, menkinantiem	menkinančiai	menkinančioms, menkinančiom	-	-
gal.	menkinantį	menkinančius	menkinančią	menkinančias	-	-
įnag.	menkinančiu	menkinančiais	menkinančia	menkinančiomis	-	-
viet.	menkinančiame, menkinančiam	menkinančiuose, menkinančiuos	menkinančioje, menkinančioj	menkinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	menkinantysis	menkinantieji	menkinančioji	menkinančiosios	-	-
kilm.	menkinančiojo	menkinančiųjų	menkinančiosios	menkinančiųjų	-	-
naud.	menkinančiajam	menkinantiesiems	menkinančiajai	menkinančiosioms	-	-
gal.	menkinantįjį	menkinančiuosius	menkinančiąją	menkinančiąsias	-	-
įnag.	menkinančiuoju	menkinančiaisiais	menkinančiąja	menkinančiosiomis	-	-
viet.	menkinančiajame	menkinančiuosiuose	menkinančiojoje	menkinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. menkinantis.
• Skiemenys: men-ki-nan-ti

menkinanti

1. ta, kuri menkina

Etimologija

<= menkinti, menkina, menkino

---