Pereiti prie turinio

menens

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Jotvingių kalba[taisyti]

Mėnulis

Tarimas[taisyti]

  • TFA: ['mè.nens]

Daiktavardis[taisyti]

menens (vyr. g.)

    • mėnulis (lt) (nau.)
    • mėnesis (lt) (nau.)
      • kaip dangaus skliauto kūnas (pvz., danguje šviečia mėnulis)
      • kai siekiama apibūdinti mėnulį kaip palydovą ar baltų dievą bei su tuo susijusius reiškinius, šis žodis rašomas iš didžiosios raidės (žr. Menens)
Daiktavardžio menens linksniavimas
(2-oji (is) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. menens menenys
K. menenis meneniun̄
N. meneniu menenems
G. menenin̄ menenin̄s
Įn. meneniu meneneis
Vt. Vi. meneny menenysu
Kr. menenyn menenysna
Gr. menenypi menenyspi
Ar. menenyp meneniump
Š. meneni! menenys!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai[taisyti]

Etimologija[taisyti]

Naujadaras. Vietoj skolinio iš vidurinės vokiečių aukštaičių k. monda. Galimai iš baltų prokalbės *meʔn-(e)s-, iš indoeuropiečių prokalbės *mḗh₁n̥s. Indoeuropiečių prokalbėje žodžiai „mėnulis“ ir „mėnesis“ atitiko tą patį žodį *mḗh₁n̥s; tai atsispindi ir lietuvių kalboje su žodžiais lietuvių k. mėnesis, mėnuo. Remiantis šia logika ir jotvingių kalboje tas pats žodis apibūdina ir mėnulį, ir mėnesį. Giminiškas prūsų k. menig, lietuvių k. mėnuo, mėnesis, mėnulis, latvių k. mēnesis, mēness, slavų prokalbės *měsęcь.

Kategorijos[taisyti]