mėginus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mėginus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mėginęs, mot. g. mėginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėginęs	mėginę	mėginusi, mėginus	mėginusios	-	mėginę
kilm.	mėginusio	mėginusių	mėginusios	mėginusių	-	-
naud.	mėginusiam	mėginusiems	mėginusiai	mėginusioms	-	-
gal.	mėginusį	mėginusius	mėginusią	mėginusias	-	-
įnag.	mėginusiu	mėginusiais	mėginusia	mėginusiomis	-	-
viet.	mėginusiame	mėginusiuose	mėginusioje	mėginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėginusysis	mėginusieji	mėginusioji	mėginusiosios	-	-
kilm.	mėginusiojo	mėginusiųjų	mėginusiosios	mėginusiųjų	-	-
naud.	mėginusiajam	mėginusiesiems	mėginusiajai	mėginusiosioms	-	-
gal.	mėginusįjį	mėginusiuosius	mėginusiąją	mėginusiąsias	-	-
įnag.	mėginusiuoju	mėginusiaisiais	mėginusiąja	mėginusiosiomis	-	-
viet.	mėginusiajame	mėginusiuosiuose	mėginusiojoje	mėginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mėginęs, mot. g. mėginusi.
• Skiemenys: mė-gi-nus

mėginus

1. ta, kuri mėgino

Etimologija

<= mėginti, mėgina, mėgino

---

Padalyvis

mėginus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: mėginant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
mėginant	mėginus	mėgindavus	mėginsiant

• Skiemenys: mė-gi-nus

mėginus

1. susijęs su veiksmu mėginti, mėgina, mėgino

Etimologija

<= mėginti, mėgina, mėgino

---