mėginama

Taip pat žr.: mėginamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mėginama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mėginamas, mot. g. mėginama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėginamas	mėginami	mėginama	mėginamos	mėginama	-
kilm.	mėginamo	mėginamų	mėginamos	mėginamų	-	-
naud.	mėginamam	mėginamiems	mėginamai	mėginamoms	-	-
gal.	mėginamą	mėginamus	mėginamą	mėginamas	-	-
įnag.	mėginamu	mėginamais	mėginama	mėginamomis	-	-
viet.	mėginamame	mėginamuose	mėginamoje	mėginamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mėginamasis	mėginamieji	mėginamoji	mėginamosios	-	-
kilm.	mėginamojo	mėginamųjų	mėginamosios	mėginamųjų	-	-
naud.	mėginamajam	mėginamiesiems	mėginamajai	mėginamosioms	-	-
gal.	mėginamąjį	mėginamuosius	mėginamąją	mėginamąsias	-	-
įnag.	mėginamuoju	mėginamaisiais	mėginamąja	mėginamosiomis	-	-
viet.	mėginamajame	mėginamuosiuose	mėginamojoje	mėginamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mėginamas.
• Skiemenys: mė-gi-na-ma

mėginama

1. ta, kurią mėgina

Etimologija

<= mėginti, mėgina, mėgino

---