lydėtinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lydėtinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lydėtinas, mot. g. lydėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydėtinas	lydėtini	lydėtina	lydėtinos	lydėtina	-
kilm.	lydėtino	lydėtinų	lydėtinos	lydėtinų	-	-
naud.	lydėtinam	lydėtiniems	lydėtinai	lydėtinoms	-	-
gal.	lydėtiną	lydėtinus	lydėtiną	lydėtinas	-	-
įnag.	lydėtinu	lydėtinais	lydėtina	lydėtinomis	-	-
viet.	lydėtiname	lydėtinuose	lydėtinoje	lydėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydėtinasis	lydėtinieji	lydėtinoji	lydėtinosios	-	-
kilm.	lydėtinojo	lydėtinųjų	lydėtinosios	lydėtinųjų	-	-
naud.	lydėtinajam	lydėtiniesiems	lydėtinajai	lydėtinosioms	-	-
gal.	lydėtinąjį	lydėtinuosius	lydėtinąją	lydėtinąsias	-	-
įnag.	lydėtinuoju	lydėtinaisiais	lydėtinąja	lydėtinosiomis	-	-
viet.	lydėtinajame	lydėtinuosiuose	lydėtinojoje	lydėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lydėtinas, mot. g. lydėtina.

lydėtinus

1. tas, dėl kurio reikia lydėti

Etimologija

<= lydėti, lydi, lydėjo

---