lydėjusi

Taip pat žr.: lydėjusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lydėjusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lydėjęs, mot. g. lydėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydėjęs	lydėję	lydėjusi, lydėjus	lydėjusios	-	lydėję
kilm.	lydėjusio	lydėjusių	lydėjusios	lydėjusių	-	-
naud.	lydėjusiam	lydėjusiems	lydėjusiai	lydėjusioms	-	-
gal.	lydėjusį	lydėjusius	lydėjusią	lydėjusias	-	-
įnag.	lydėjusiu	lydėjusiais	lydėjusia	lydėjusiomis	-	-
viet.	lydėjusiame	lydėjusiuose	lydėjusioje	lydėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydėjusysis	lydėjusieji	lydėjusioji	lydėjusiosios	-	-
kilm.	lydėjusiojo	lydėjusiųjų	lydėjusiosios	lydėjusiųjų	-	-
naud.	lydėjusiajam	lydėjusiesiems	lydėjusiajai	lydėjusiosioms	-	-
gal.	lydėjusįjį	lydėjusiuosius	lydėjusiąją	lydėjusiąsias	-	-
įnag.	lydėjusiuoju	lydėjusiaisiais	lydėjusiąja	lydėjusiosiomis	-	-
viet.	lydėjusiajame	lydėjusiuosiuose	lydėjusiojoje	lydėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lydėjęs.
• Skiemenys: ly-dė-ju-si

lydėjusi

1. ta, kuri lydėjo

Etimologija

<= lydėti, lydi, lydėjo

---