lankytu

Taip pat žr.: lankytų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lankytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lankytas, mot. g. lankyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lankytas	lankyti	lankyta	lankytos	lankyta	-
kilm.	lankyto	lankytų	lankytos	lankytų	-	-
naud.	lankytam	lankytiems	lankytai	lankytoms	-	-
gal.	lankytą	lankytus	lankytą	lankytas	-	-
įnag.	lankytu	lankytais	lankyta	lankytomis	-	-
viet.	lankytame	lankytuose	lankytoje	lankytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lankytasis	lankytieji	lankytoji	lankytosios	-	-
kilm.	lankytojo	lankytųjų	lankytosios	lankytųjų	-	-
naud.	lankytajam	lankytiesiems	lankytajai	lankytosioms	-	-
gal.	lankytąjį	lankytuosius	lankytąją	lankytąsias	-	-
įnag.	lankytuoju	lankytaisiais	lankytąja	lankytosiomis	-	-
viet.	lankytajame	lankytuosiuose	lankytojoje	lankytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lankytas, mot. g. lankyta.

lankytu

1. tas, kurį lankė

Etimologija

<= lankyti, lanko, lankė

---