kuo

Jotvingių kalba[taisyti]


Šuo

Tarimas[taisyti]

TFA: [kuõ]

Daiktavardis[taisyti]

kuo (vyr. g.)

šuo ^(lt) (sen.)

Žodžio „kuo“ linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		kuo	kunys
K.		kuns kunis	kuniun̄
N.		kuniu	kunems
G.		kunin̄	kunin̄s
Įn.		kuniu	kuneis
Vt.	Vi.	kuny	kunysu
	Kr.	kunin	kunysna
	Gr.	kunypi	kunyspi
	Ar.	kunyp	kuniump
Š.		kuni!	kunys!

Etimologija[taisyti]

Susijęs su baltų-slavų prokalbės *šuo, *šunas- (iš *ś(w)ō), iš indoeuropiečių prokalbės *ḱwṓ; artimesnis indoeuropietiškai formai. Giminiškas airių k. cú, armėnų k. շուն (šun), latgalių k. suņs, latvių k. suns, lietuvių k. šuo, lotynų k. canis, prūsų k. sunis, sanskrito श्वन् (śván), senovės graikų k. κύων (kúōn), valų k. ci.

Kategorijos[taisyti]


? (Šuniukas)	? (Šunų patinas)	? (Kalė)	Kuo (Šuo)