kuo

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Jotvingių kalba[taisyti]

Šuo

Tarimas[taisyti]

Daiktavardis[taisyti]

kuo (vyr. g.)

  1. šuo (lt) (sen.)
Žodžio kuo linksniavimas (2-oji (is) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. kuo kunys
K. kuns
kunis
kuniun̄
N. kuniu kunems
G. kunin̄ kunin̄s
Įn. kuniu kuneis
Vt. Vi. kuny kunysu
Kr. kunin kunysna
Gr. kunypi kunyspi
Ar. kunyp kuniump
Š. kuni! kunys!

Etimologija[taisyti]

Susijęs su baltų-slavų prokalbės *šuo, *šunas- (iš *ś(w)ō), iš indoeuropiečių prokalbės *ḱwṓ; artimesnis indoeuropietiškai formai. Giminiškas airių k. , armėnų k. շուն (šun), latgalių k. suņs, latvių k. suns, lietuvių k. šuo, lotynų k. canis, prūsų k. sunis, sanskrito श्वन् (śván), senovės graikų k. κύων (kúōn), valų k. ci.

Kategorijos[taisyti]

?
(Šuniukas)
?
(Šunų patinas)
?
(Kalė)
Kuo
(Šuo)