koduotinu

Taip pat žr.: koduotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

koduotinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. koduotinas, mot. g. koduotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	koduotinas	koduotini	koduotina	koduotinos	koduotina	-
kilm.	koduotino	koduotinų	koduotinos	koduotinų	-	-
naud.	koduotinam	koduotiniems	koduotinai	koduotinoms	-	-
gal.	koduotiną	koduotinus	koduotiną	koduotinas	-	-
įnag.	koduotinu	koduotinais	koduotina	koduotinomis	-	-
viet.	koduotiname	koduotinuose	koduotinoje	koduotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	koduotinasis	koduotinieji	koduotinoji	koduotinosios	-	-
kilm.	koduotinojo	koduotinųjų	koduotinosios	koduotinųjų	-	-
naud.	koduotinajam	koduotiniesiems	koduotinajai	koduotinosioms	-	-
gal.	koduotinąjį	koduotinuosius	koduotinąją	koduotinąsias	-	-
įnag.	koduotinuoju	koduotinaisiais	koduotinąja	koduotinosiomis	-	-
viet.	koduotinajame	koduotinuosiuose	koduotinojoje	koduotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. koduotinas, mot. g. koduotina.

koduotinu

1. tas, dėl kurio reikia koduoti

Etimologija

<= koduoti, koduoja, kodavo

---