kaltintinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kaltintinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltintinas, mot. g. kaltintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltintinas	kaltintini	kaltintina	kaltintinos	kaltintina	-
kilm.	kaltintino	kaltintinų	kaltintinos	kaltintinų	-	-
naud.	kaltintinam	kaltintiniems	kaltintinai	kaltintinoms	-	-
gal.	kaltintiną	kaltintinus	kaltintiną	kaltintinas	-	-
įnag.	kaltintinu	kaltintinais	kaltintina	kaltintinomis	-	-
viet.	kaltintiname	kaltintinuose	kaltintinoje	kaltintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltintinasis	kaltintinieji	kaltintinoji	kaltintinosios	-	-
kilm.	kaltintinojo	kaltintinųjų	kaltintinosios	kaltintinųjų	-	-
naud.	kaltintinajam	kaltintiniesiems	kaltintinajai	kaltintinosioms	-	-
gal.	kaltintinąjį	kaltintinuosius	kaltintinąją	kaltintinąsias	-	-
įnag.	kaltintinuoju	kaltintinaisiais	kaltintinąja	kaltintinosiomis	-	-
viet.	kaltintinajame	kaltintinuosiuose	kaltintinojoje	kaltintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kaltintinas, mot. g. kaltintina.

kaltintinus

1. tas, dėl kurio reikia kaltinti

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---