jutusį

Taip pat žr.: jutusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jutusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jutęs, mot. g. jutusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jutęs	jutę	jutusi, jutus	jutusios	-	jutę
kilm.	jutusio	jutusių	jutusios	jutusių	-	-
naud.	jutusiam	jutusiems	jutusiai	jutusioms	-	-
gal.	jutusį	jutusius	jutusią	jutusias	-	-
įnag.	jutusiu	jutusiais	jutusia	jutusiomis	-	-
viet.	jutusiame	jutusiuose	jutusioje	jutusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jutusysis	jutusieji	jutusioji	jutusiosios	-	-
kilm.	jutusiojo	jutusiųjų	jutusiosios	jutusiųjų	-	-
naud.	jutusiajam	jutusiesiems	jutusiajai	jutusiosioms	-	-
gal.	jutusįjį	jutusiuosius	jutusiąją	jutusiąsias	-	-
įnag.	jutusiuoju	jutusiaisiais	jutusiąja	jutusiosiomis	-	-
viet.	jutusiajame	jutusiuosiuose	jutusiojoje	jutusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jutęs, mot. g. jutusi.

jutusį

1. tas, kuris juto

Etimologija

<= justi, junta, juto

---