irmin

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Senoji saksų kalba[taisyti]

Būdvardis[taisyti]

irmin

  1. stiprus (lt)

Etimologija[taisyti]

Iš germanų prokalbės *erminaz, *ermenaz arba *ermunaz. Plg. senovės vokiečių aukštaičių k. ermen ir senovės norvegų k. jǫrmun.