išvengusiu

Taip pat žr.: išvengusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvengusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvengęs, mot. g. išvengusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengęs	išvengę	išvengusi, išvengus	išvengusios	-	išvengę
kilm.	išvengusio	išvengusių	išvengusios	išvengusių	-	-
naud.	išvengusiam	išvengusiems	išvengusiai	išvengusioms	-	-
gal.	išvengusį	išvengusius	išvengusią	išvengusias	-	-
įnag.	išvengusiu	išvengusiais	išvengusia	išvengusiomis	-	-
viet.	išvengusiame	išvengusiuose	išvengusioje	išvengusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengusysis	išvengusieji	išvengusioji	išvengusiosios	-	-
kilm.	išvengusiojo	išvengusiųjų	išvengusiosios	išvengusiųjų	-	-
naud.	išvengusiajam	išvengusiesiems	išvengusiajai	išvengusiosioms	-	-
gal.	išvengusįjį	išvengusiuosius	išvengusiąją	išvengusiąsias	-	-
įnag.	išvengusiuoju	išvengusiaisiais	išvengusiąja	išvengusiosiomis	-	-
viet.	išvengusiajame	išvengusiuosiuose	išvengusiojoje	išvengusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvengęs, mot. g. išvengusi.

Etimologija

<= išvengti, išvengia, išvengė

---