išvengsimų

Taip pat žr.: išvengsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvengsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvengsimas, mot. g. išvengsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengsimas	išvengsimi	išvengsima	išvengsimos	išvengsima	-
kilm.	išvengsimo	išvengsimų	išvengsimos	išvengsimų	-	-
naud.	išvengsimam	išvengsimiems	išvengsimai	išvengsimoms	-	-
gal.	išvengsimą	išvengsimus	išvengsimą	išvengsimas	-	-
įnag.	išvengsimu	išvengsimais	išvengsima	išvengsimomis	-	-
viet.	išvengsimame	išvengsimuose	išvengsimoje	išvengsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvengsimasis	išvengsimieji	išvengsimoji	išvengsimosios	-	-
kilm.	išvengsimojo	išvengsimųjų	išvengsimosios	išvengsimųjų	-	-
naud.	išvengsimajam	išvengsimiesiems	išvengsimajai	išvengsimosioms	-	-
gal.	išvengsimąjį	išvengsimuosius	išvengsimąją	išvengsimąsias	-	-
įnag.	išvengsimuoju	išvengsimaisiais	išvengsimąja	išvengsimosiomis	-	-
viet.	išvengsimajame	išvengsimuosiuose	išvengsimojoje	išvengsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvengsimas, mot. g. išvengsima.

Etimologija

<= išvengti, išvengia, išvengė

---